Istorija

Norviliškės – istorijos paslapčių ir romantikos kampelis

Unikaliame geografiniu, istoriniu ir biologiniu požiūriu Lietuvos kampelyje galima išvysti vaizduotę audrinantį vaizdą – ant kalvos, iškilusi laukuose stūkso senovinė pilis. Tai – legendomis apipinta bei daugybę istorinių įvykių menanti Norviliškių pilis.

Dabar ši kadaise beveik sugriauta pilis prikelta naujam gyvenimui. Nuo šiol joje Renesanso ir Švietimo epochos dvasią galės pajusti kiekvienas norintis žmogus, ji yra atvira ir turistams, ir konferencijų dalyviams.

Išorinė ES siena

Greta Norviliškių pilies – išorinė Europos Sąjungos siena. Norviliškių pilis ir buvęs vienuolynas stovi vadinamojoje “Dieveniškių kilpoje”. Vos 3 km pločio sąsmaukoje stovinti pilis beveik 30 km nusidriekia į Baltarusijos žemių apsuptį ir apima 207 kv. kilometrų Lietuvai itin brangaus ir istoriškai svarbaus krašto.

Sakoma, kad 1939 m. Kremliuje braižant Lietuvai grąžinto Vilniaus krašto sienas, ant žemėlapio gulėjusi Stalino pypkė. Niekas neišdrįsęs jos pajudinti, tad ir apibrėžę valstybės sienos linija. Pagal patikimesnę versiją, ryžtingai suveikė šio mišrios tautinės sudėties krašto lietuviai, prašydami prijungti kraštą prie Lietuvos. Jų prašymas pasiekė aukščiausius SSRS vadovus. Tai ir buvo padaryta Lietuvos įstojimo į SSRS proga.

Šios vietos – unikalios. Vos 80 km nuo Vilniaus, bet daug kas čia kitaip. Kitoks net kraštovaizdis – čia nebuvo paskutinio apledėjimo, tad kraštas žavi lėkštais kalvų šlaitais, plačiais upių slėniais, lengvomis gargždingomis dirvomis.

Po keletą kilometrų besidriekiantys senoviniai gatviniai kaimai – gyvi, ne ekspoziciniai. Jie gana tankiai užstatyti, nėra vienkiemių, tad nerasi ir kaimo turizmo sodybų. Tai – pasienio zona, čia retai sutiksi ne vietinį žmogų.

Aplink Dieveniškes – Goštautų žemės ir dvarai. Viename iš jų su pirmuoju vyru Stanislovu Goštautu gyveno Barbora Radvilaitė, kuri melsdavosi Dieveniškių bažnyčioje, pirmąkart pastatytoje XV amžiaus viduryje.

Prieš 620 metų kryžiuočių karo kelių aprašymuose kaip lietuvių didiko Mingailos tėvonija paminėtos Dieveniškės ir dabar, nepaisant atkampios geografinės padėties, yra svarbi kryžkelė: čia susitinka tautos ir kultūros, istorinis paveldas ir nauji geopolitiniai interesai, pažanga ir tradicijos. Į Dieveniškių miestelio keturkampę aikštę (urbanistikos paminklas) susibėgantys penki keliai itin gerai simbolizuoja šio krašto misiją.

Dieveniškių iškyšulys – Lietuvos valstybės pamatinių, Mindaugo žemių šerdyje. Nepaisant istorinių peripetijų, polonizacijos ir rusifikacijos bangų, iki šiol išlikęs senoviškai lietuviškas.

Kraštas kupinas praeities dvelksmo. Tūkstantmečiai pilkapynai, mitologiniai akmenys, seni ąžuolai. Eina kalbos, kad legendinis Napoleono lobis užkastas būtent kažkur šioje vietovėje.

Legendomis apipinta istorija

Tuo tarpu ir apie pačią Norviliškių pilį nestinga nei istorinių faktų, nei su jais susijusių legendų.

Teigiama, kad pilį seno dvaro vietoje XVI a. pabaigoje pastatė turtingas Rytprūsių pirklys Vaitiekus Šorcas, įsimylėjęs ir vedęs vietos gražuolę grafaitę Daratą Zienovičiūtę. Būtent dėl jos, kaip teigiama pasakojimuose, sumanus pirklys bei drąsus karys iš Mariemburgo ir likęs Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje.

Šorcai – istorinės asmenybės, aprašytos metraščiuose. Yra net išlikęs Daratos Zienovičiūtės Vaitiekienės Šorcienės portretas. Žinoma, kad Šorcai seną dvarą pirko bendromis lėšomis ir pastatė ten savo svajonių pilį, kažkuo primenančią Italiją.

Po vyro mirties Darata Zienovičiūtė Vaitiekienė Šorcienė, norėdama, kad plistų tikėjimas, pasikvietė iš Vilniaus “mažuosius brolius” pranciškonus ir 1617 metais fundaciniu aktu jiems užrašė Norviliškio palivarką.

Kad pranciškonai turėtų iš ko gyventi, palivarkas buvo užrašytas su dvaro gyvenamaisiais ir ūkio pastatais, javais, galvijais, sodybomis ir daržais, miškais, pievomis ir kitais naudmenimis.

Pasikviesti vienuoliai turėjo kaip galima greičiau pasistatyti Šv.Pranciškaus vardo bažnyčią ir prie jos vienuolyną, o tame vienuolyne nuolat gyventi ir kas savaitę laikyti mišias už fundatorius. Vienuolynu tapo Šorcų dvaro rūmai.

1698 m. kovą, naktį iš 7 į 8 dieną, kai vienuolyno gvardijonas Bonaventūras Vaišvila buvo išvykęs su reikalais ir savo vietoje palikęs Pranciškų Glovackį, gvardijono celėje kilo gaisras. Užsidegė skrynia su dokumentais. Iki šiol kalbama, kad tuo metu “mažieji broliai” buvo visiškai girti ir jei ne vienuolyno tarnai, būtų sudegę kartu su dokumentais. Pavyko išgelbėti ir patį vienuolyną.

Vėlesniuose aprašymuose minimas didesnis gaisras. Jis, matyt, buvo XVIII amžiaus pradžioje, kai pro šalį žygiavo kariuomenės. Galimas dalykas, kad tada sudegė bažnyčia ir dėl to vienuolyno lėšomis buvo statoma nauja.

1832 metais vienuolynas buvo uždarytas, vienuoliai perkelti į Naugarduko pranciškonų vienuolyną. Uždaryta ir bažnyčia. Carinė valdžia perėmė mūrinį vienuolyną, bažnyčią ir kitus pastatus. Po kurio laiko medinė bažnyčia buvo išardyta, rąstai nuvežti į Alšėnus, ten iš jų pastatyta cerkvė.

Iš pranciškonų paruoštų plytų naujos bažnyčios statybai 1834 metais buvo pastatytos kareivinės. Kareiviai įsikūrė ir senajame vienuolyno pastate ir ten išbuvo iki XX amžiaus pradžios.

1904 metais vienuolynas ir rusų kariuomenės pastatytos 2 aukštų kareivinės perėjo iš Karo ministerijos žinios Žemės ūkio ministerijai ir buvo atiduotas mergaičių žemės ūkio mokyklai. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mokykla užsidarė.

1919 metais vienuolyną ir kareivinių pastatą užėmė Surviliškių parapijos gyventojai, pageidaujantys atkurti Norviliškių bažnyčią. Po trejų metų ji buvo pradėta statyti (baigta 1928 metais).

Beje, 1933 metais bažnyčios inventoriuje, sudarytame keičiantis klebonui, be kita ko nurodoma, kad uždarant vienuolyną broliai užkasę į žemę 18 000 auksinų (sidabru ir auksu) katile netoli bažnyčios ir vienuolyno. Daugiau žinių apie lobį nėra.
Iki šiol nerastas ir legendinis tunelis iš Norviliškių į Alšėnus, tačiau aplinkinių gyventojų įsitikinimu jis tikrai egzistuoja. Kol kas pavyko rasti tik tunelį, vedantį iš pilies į varpinę.

2002 metais pradėta rekonstruoti Norviliškių pilis (nuotraujoje pilis prieš rekonstrukciją) dabar yra visiškai pasiruošusi priimti lankytojus bei svečius.

Norviliškių pilis