Vietovė

Sakoma, kad, 1939 m. Kremliuje braižant Lietuvai grąžinto Vilniaus krašto sienas, ant žemėlapio gulėjusi Stalino pypkė. Niekas neišdrįsęs jos pajudinti, tad ir apibrėžę valstybės sienos linija. Taip atsiradusi vadinamoji Dieveniškių kilpa – unikalus Lietuvos kampelis, giliai įsirėžęs į Baltarusijosteritoriją.

Vienas gražiausių Dieveniškių istorinio regioninio parko kampelių – Norviliškių pilis – iš tolo akį traukia savo didybe. XVI amžiuje pastatyta pilis – tikras istorijos bei archeologijos perlas. Ilgus amžius tarnavusi kaip prieglauda pranciškonų vienuoliams, šiandien ji puikiai įsilieja į bendrą kraštovaizdį, atspindi XVI a. laikmečio dvasią ir aplinką. Beje, Norviliškės gana plačiai žinomos Europoje (ypač Lenkijoje).

Pilies apylinkėse dažniau pamatysi arklio traukiamą vežimą, o ne žvilgantį automobilį. Po keletą kilometrų driekiasi tikri senoviniai gatviniai kaimai. Nėra vienkiemių, tad nerasi ir kaimo turizmo sodybų. Retai sutiksi žmogų, atvykusį iš toliau. Tai – tarsi Neringa prieš 20 metų.

Unikali Dieveniškių gamta ir kraštovaizdis, kokio nerasi kitose Lietuvos vietose. Šis kraštas ypatingas tuo, kad jame nebuvo paskutinio ledynmečio, užklojusią kitą Lietuvos dalį.

Aplink Dieveniškes – Goštautų žemės ir dvarai. Viename iš jų gyveno Barbora Radvilaitė, kuri melsdavosi Dieveniškių bažnyčioje, pirmąkart pastatytoje XV amžiaus viduryje.

Šis kraštas kupinas praeities dvelksmo. Tai tūkstantmečiai pilkapynai, mitologiniai akmenys su iškaltais mistiniais simboliais, seni ąžuolai ir iki šiol pasakojamos legendos apie neregėtus Napoleono ir pranciškonų vienuolių lobius, paslėptus kažkur šioje žemėje…

Norviliškių pilis